10-a diena: Vieta pabėgti nuo Hanojaus karščio

• Nuo - Iki: Cat Cat Galerie d’Art – Cinnamon Ecolodge

• Atstumas: 123 km, 3:01h

• Keliai: QL40 – AH14 – QL279

• Nakvynė: Cinnamon Ecolodge, Bungalow with Patio su oro kondicionieriumi 39 Eur už naktį, su pusryčiais

Prieš miegą vakare dar išėjau trumpai pasivaikščioti po Sa Pa, nors be perstojo lijo. Po ilgo važiavimo iš Mu Chang Cai norėjosi gero sprando ir nugaros masažo.

Sa Pa yra kalnų kurortas. Dar prieš šimtmetį, kai Vietnamas buvo Prancūzijos kolonija, Hanojaus karštyje perkaitę prancūzai ieškojo vietos kalnuose, kur galėtų atvėsti. Rado Sa Pa su perpus žemesne temperatūra nei sostinėje. Prancūzai čia pastatė viešbučius ir kitos paskirties pastatus, todėl būnant Sa Pa centre sunku patikėti, kad esi Vietname. Pastatai tarsi alsuoja Prancūzija, o prancūzišką dvasią papildo malonus kavos ir šviežių prancūziškų batonų kvapas.

Ryte nebelijo, lėtai sklaidėsi debesys ir saulės spinduliai lėtai šildė orą nuo ankstaus ryto 18 laipsnių. Nuostabiame prancūziško stiliaus Cat Cat Galerie d‘Art viešbutyje suvalgiau tikrus europietiškus pusryčius (omletas su skrudintu bekonu, kruasanas, bandelės su šokoladu ir visa kita), paslampinėjau po viešbučio terasas ir nusprendžiau, kad kitą kartą atvažiavęs į Sa Pa apsigyvensiu tik čia. (Patarimas: užsisakykite brangesnį Deluxe kambarį ir paprašykite, kad jus apgyvendintų 7 arba 8 aukšte. Pamatysite kodėl ir nepasigailėsite.)

Neskubėjau leistis į kelionę, o laiką iki 12 valandos, kai reikia grąžinti kambario raktą, paskyriau pasivaikščiojimui po ryto Sa Pa. Jeigu ne sunkūs debesys danguje, kurie grasino aklinai aptraukti dangų ir prapliupti liūtimi, būčiau kėlęsis kabeliniu funikulieriumi į Fansipanʼo kalną – aukščiausią viršūnę Pietryčių Azijoje, pradūrusią dangų net 3113 metrų aukštyje. Niekada negali nuspėti oro, ypač kalnuose. Nenukabinau nosies ir Fansipaną, nuo kurio atsiveria įspūdingi vaizdai, pasilikau kitam kartui.

Nuo kelionės pradžios prieš dešimt dienų jau buvau įveikęs tūkstantį kilometrų. Tai ženklas, kad reikia pakeisti Winnerio variklio tepalus, paveržti ir sutepti grandinę, patikrinti stabdžius ir variklio aušinimo skysčio lygį. Žinojau, kad turiu ieškoti garažėlio su užrašu Xe May – ten vietiniai meistrai gali ne tik tepalus pakeisti, bet ir rimčiau paremontuoti motociklus ar motorolerius. Xe May nesunkiai radau miesto pakraštyje, ten už 120K VND (4,70 Eur) per 15 minučių pakeitė tepalą, įtempė ir sutepė grandinę. Daugiau nieko remontuoti nereikėjo – mano Winneris buvo patikimas ir pasiruošęs įveikti dar tūkstantį ir daugiau kilometrų.

Iki kito kelionės tikslo – Ban Dao – veda du keliai. CT05 yra autostrada, bet jos iškart atsisakiau ir Google Maps pasirinkau kiek lėtesnį maršrutą AH14 keliu. Iš Sa Pa pirmiausia reikia važiuoti QL4D keliu iki Lao Cai – šį miestą tiesiog pravažiavau ir neturiu ko papasakoti. Tada 70 km AH14 pro nesibaigiančius pakelės miestelius ir kaimelius. Likę 18 km iki Cinnamon Ecolodge įveikiami siauresniu, tuštutėliu QL279, vingiuojančiu per žaliuojančią Vietnamo provinciją.

Cinnamon Ecolodge pasirinkau perskaitęs rekomendacijas internete. Vos atvažiavęs iškart supratau, kad esu unikalioje sodyboje – aplink cinamono miškas. Su arbatos puodeliu pasitikusi šeimininkė mane palydėjo iki jaukaus namuko su palmių lapų stogu ir terasa, iš kurios atsivėrė cinamono miškas ir tolimi vaizdai į kalnus. Šeimininkė papasakojo, jog gyvenvietėje yra keliolika sodybų, kuriose jau daugelį metų gyvena vien giminaičiai. Jų pagrindinis užsiėmimas – cinamonas. Medelius jie sodina, augina 5 metus ir tada dukart per metus mišką retina. Nuo nupjautų medelių kamienų lupa žievę, specialiu peiliu nuskuta išorinį sluoksnį ir kvepiančios žievės juostas džiovina saulėje. Džiūdama žievė paruduoja ir susisuka į kietus vamzdelius. Juos pjausto į 5–10 cm ilgio pagaliukus, o šiuos tarkuoja iki cinamono miltelių arba parduoda netarkuotus.

Šeimininkė pakvietė vakarieniauti su jos šeima. Dar turėjau dvi valandas laiko pasivaikščioti po džiungles ir pasidairyti aplink. Keliaujant Vietname reikia būtinai skirti laiko pasivaikščiojimams kaimelių keliukais. Nuo įspūdžių gausos net nepajunti, kaip prabėga laikas... Pavėlavau į vakarienę, bet manęs kantriai laukė. Sutūpėme ant kilimo, ragavome patiekalus ir sakėme tostus gerdami ryžių degtinę – laimingąjį vandenį. Tokie vakarai su vietiniais yra neįkainojama patirtis, todėl labai rekomenduoju nakvynei kuo dažniau rinktis svečių namus (Homestay). Ne kiekvienuose šeimininkai pakvies vakarieniauti su šeima, bet tikimybė tikrai kur kas didesnė nei būti pakviestam vakarieniauti su viešbučio savininku.