23-ia diena: Paskutinė kelionės diena

• Nuo - Iki: Doris Cruise – Hotel Emerald Waters Classy

• Atstumas: 158 km, 4:00h

• Keliai: CT06 – QL279 – DT326 – QL18 – QL17 – DT276 – DT287

• Nakvynė: Hotel Emerald Waters Classy, Standard Double Room su oro kondicionieriumi 35 Eur už naktį, su pusryčiais

Ha Longʼą su Hanojumi jungia 140 km ilgio mokamas greitkelis, kuriuo važiuoti dviratėmis transporto priemonėmis draudžiama. Todėl verta dar kartą įsitikinti, kad Google Maps nustatymuose išjungti greitkeliai ir mokami keliai, ir, jeigu tokia opcija yra, pasirinkti maršrutą motociklui.

Keista, bet Android ir iPhone telefonuose gūglas parinko skirtingus maršrutus. Dar keisčiau, kad Android maršrutas motociklui vedė QL18 keliu – mokamas greitkelis. Paskutinę kelionės dieną dar kartą įsitikinau, kad Google Maps yra geras pagalbininkas, bet pasitikėti juo 100 % negalima. Todėl primenu – dienos maršrutą reikia pasitikrinti iš anksto. Jei įmanoma, iš vakaro. Nepatingėkite pasididinti žemėlapio su Sattelite ir matysite, ar ten tikrai greitkelis, ar ten yra sunkvežimių, autobusų, gamta ar namai pakelėse, gal šalia yra nuoroda į kokį objektą, pavyzdžiui, šventyklą, apžvalgos tašką, olą ar panašiai. Mano taisyklė tokia – kuo geriau pasiruošiau kelionei, tuo mažiau netikėtumų. Yra žmonių, kurie su manimi nesutiks, nes netikėtumas kelionėje jiems patinka. Na ir gerai, visi žmonės skirtingi, jūsų laisvė rinktis.

Kelionė iš Ha Longʼo į Hanojų man patiko. Kelio atkarpos buvo labai skirtingos, todėl važiuoti nebuvo nuobodu. Pradžioje kelias buvo beveik tuščias, vingiavo tai pro žalias kalvas, tai nedideliais kaimeliais, kuriuose dažnai matydavau milžiniškas papuoštas palapines, kartais pastatytas tiesiog ant uždarytos gatvės. Buvo šeštadienis, vietnamiečiai ruošėsi vestuvėms. Dar tik vidurdienis, baigiami ruošti stalai, dekoracijos, o jau groja garsi muzika ir pirmieji susirinkę svečiai traukia karaokę.

Kelionės viduryje kelias praplatėjo, pasirodė autobusai, vienas kitas sunkvežimis. Artėjant prie Hanojaus sutankėjo gyvenvietės, padaugėjo motorolerių. Iki finišo Hanojuje dar buvo likę 50 kilometrų, o atrodė, kad jau važiuoju mieste. Motorolerių srautas kiek aprimo ant dambos palei Duongʼo upę, bet vėl sutankėjo prieš Raudonąją upę kertantį Chuong Duongʼo tiltą. Tada vos už kilometro įsukau į siaurą, sausakimšą Hanojaus senojo kvartalo gatvę.

Po trijų savaičių patirties Vietnamo keliuose ant motociklo jaučiausi taip, kaip savo automobilyje Vilniuje. Eismas, kuris pirmomis dienomis buvo visiškas chaosas, dabar atrodė įprastas, nuspėjamas ir nebedarė jokios įtakos mano pulsui. Vieną akimirką net pradėjau graudintis, kad tai mano paskutinė kelionės diena ant Winnerio, jį rytoj gražinsiu ir vėl viskas bus kaip anksčiau...

Na, ne, kaip anksčiau jau nebus. Jaučiau, kad man taip patiko keliauti motociklu, jog noriu jį pasiimti į lovą! Tik žinojau, kad Vilma neleis. Tik visiškas beprotis miega su motociklu...

Taip pat žinojau, kad ji teisi. Nors... Reikės ką nors sugalvoti, kaip nors įtikinti, kad mūsų namo garaže yra vietos motociklui. Manau, geriausia būtų mums kartu sugrįžti į Vietnamą kelionei motociklu. Dar ir su draugais. Tikrai patiks, kitaip ir būti negali.

Trys dalykai, kurie manęs nenustojo stebinti visą dvidešimt trijų dienų kelionę: beribis gamtos grožis, žmonių svetingumas ir... kainos. Vietnamas – nepadoriai nuostabi ir pigi šalis!

!

Marškinėliai trumpomis rankovėmis, šortai, kroksai - pavyzdys, kaip apsirengus negalima važiuoti motociklu. Jokiu būdu taip nedarykite!

Netgi ir tada, kai gražinate Winnerį X per 23 dienas įveikęs 2638 kilometrus, o iki Happy Zip Motorbikes tėra 700 metrų atstumas ;)