14-a diena: Šiauriausia Vietnamo vieta

• Nuo - Iki: Thai Tam Motel – Lung Cu Flag Point – Thai Tam Motel

• Atstumas: 50,6 km, 1:40h (į abi puses)

• Keliai: QL4C – DT182B – D CC QG ir atgal

• Nakvynė: Thai Tam Motel, King Room su oro kondicionieriumi 12 Eur už naktį, be pusryčių (antra naktis)

Dienos tikslas buvo važiuoti iki Lung Cu – šiauriausio Vietnamo miestelio, kuriame plevėsuoja didžiausia šalies vėliava. Jos plotas 54 kvadratiniai metrai. Kodėl? Todėl, kad Vietname yra net 54 etninės grupės ir jų skaičių simboliškai įprasmina vėliavos plotas. Iki 33 metrų aukščio bokšto su apžvalgos aikštele po vėliava veda pulsą užvedantys akmeniniai laiptai. Nuo viršaus atsiveria, kaip įprasta Vietname, nuostabi, plačiai aprėpianti gamtos panorama. Už kelių kilometrų šiaurėje matyti Kinija, iki kurios Vietnamo pusėje nutiestas platus betoninis greitkelis. Jis baigiasi taip netikėtai, kaip prasideda. Atrodo tarsi ištiestos rankos į kinų pusę. Deja, kinai rankų neištiesė, ir tas greitkelis dabar atrodo kaip bukas pinigų švaistymas (arba įsisavinimas). Paklausiau vietinių turistų, kodėl greitkelis čia nutrūko. Paaiškino, kad Vietnamas su Kinija ne draugai, mat kinai turi teritorinių ir dar kažkokių pretenzijų vietnamiečiams. Tai buvo atsakymas į mano ankstesnį klausimą, kodėl Vietname nematau nė vieno kiniško automobilio, vien korėjietiški ir japoniški.

Ne itin draugiškai pamojęs kinams už sienos, grįžau į Dong Vanʼą. Kelias į priekį ir atgal buvo puikus ir dėl dangos kokybės, ir dėl atsiveriančių vaizdų. Teko važiuoti aplink du įspūdingus slėnius, vingiuoti aukšta kalno ketera ir vėl grožėtis kuprotomis karstinėmis kalvomis, nesibaigiančiomis visomis kryptimis iki horizonto.

Dong Vanʼe išėjau pasivaikščioti. Pagrindinė gatvė neįdomi – intensyvus eismas, sunkvežimiai kelia dulkių debesis. Bet centre yra atstatytas (ar naujai pastatytas) jaukus senamiesčio kvartalas su aikšte, kurioje įrengta daug atvirų restoranų. Ten turistai ir vietiniai sėdi prie Lau (hot potų), geria alų, kavą, užkandžiauja. Tokia gyva, trauką kurianti vieta, gal tik per daug turistinė. Su tokia mintimi tęsiau pasivaikščiojimą tolyn nuo senamiesčio ir nelabai to tikėdamasis patekau į tikrą vietnamiečių turgų. Be turginių skudurų ir niekalų, prekystaliai lūžo nuo vaisių ir daržovių. Radau pavėsinę, iš kurios girdėjosi Pho Bo siurbimas ir čepsėjimas. Tokiose vietose turistas yra retas reiškinys, čia renkasi tik vietiniai. Man tai ženklas, kad tuoj valgysiu geriausią Pho Bo. Taip ir buvo – už 30K VND (1,20 Eur) gavau gal litrą sultinio ir kilogramą ryžių makaronų su jautiena, žaliais lapais ir sojų daigais. Suvalgyti tiek maisto neįmanoma! Visiems sakau, kad Pho Bo reikia valgyti kuo paprastesnėje vietoje, su vietiniais. Bus skanu, daug ir pigu. Vilniuje triskart mažesnis dubenėlis Pho Bo kainuoja 9 Eur, čia – tik 1,20 Eur.

Grįžęs į viešbutį paskaičiau knygą, užsirašiau kelias turguje valgant Pho Bo kilusias mintis. Staiga pajutau, kad noriu su kuo nors pabendrauti. Su bet kuo – su vietiniais pasėdėti prie Lau ar su turistais papliurpti bet kokiomis temomis. Vėl išėjau į miestą, praslampinėjau gerą valandą ir... neradau kompanijos. Visi atrodė arba per daug susikaupę savose kompanijose, arba išvargę, be kibirkšties akyse, jau susiruošę miegoti, o ne bendrauti. Ši kelionė Vietname man buvo pirmasis solo nuotykis. Iki tol nė akimirkos nesijaučiau vienišas – tai vakarienė su šeima svečių namuose, tai turistai iš šen ar ten, su kuriais užsimezga kontaktas, rutuliojasi pokalbiai. O dabar – kažkokia tuštuma. Noriu bendrauti, klausinėti, pasakoti, o nėra su kuo. Wtf? Maniau, padės 1,5 valandos masažas. Nebuvo itin geras, bet nebuvo ir blogas. Grįžęs į viešbutį likau toks pat vienišas. Įsijungiau Netflix telefone, pažiūrėjau kažkokį filmą ir ėmiau vartytis lovoje.

Ryte Sleep Cycle programėlė rodė, kad lovoje gulėjau 7 valandas, o miegojau 3,5. Taip ir nesupratau, kas man buvo nutikę. Gal yra koks virusas, pasireiškiantis 12 valandų vienišumo simptomu? O gal tai normalu, kai keliauji vienas? Ryte gerdamas kavą suvokiau, kad per 2 savaites labai pasiilgau Lietuvoje likusios šeimos ir draugų. Solo kelionė yra labai savanaudiškas dalykas. Palieki visus ir išvažiuoji. Tas vienišumo virusas, matyt, ateina iš vidaus.