18-a diena: Tikras gamtos stebuklas!

• Nuo - Iki: Lan Rung Homestay – DH Homestay Cao Bang

• Atstumas: 90,5 km, 2:18h

• Keliai: DT206 – DT211 – DT205 – QL3

• Nakvynė: DH Homestay Cao Bang, Quadruple Room su oro kondicionieriumi 12 Eur už naktį, be pusryčių

Prie krioklių geriausia važiuoti ryte, dar tekant saulei. Ir turistų mažiau, ir oras gaivesnis, ir vaizdas gražesnis – kintant saulės spindulių kampui, keičiasi krintančio vandens ir uolų šešėliai, krioklio pursluose nusidažo vaivorykštės.

Per pusryčius susipažinau su dviem australais, pradėjusiais kelionę po Vietnamą prieš tris dienas Hanojuje su motociklais Honda XR150L. Papasakojau, kas jų dar laukia, daviau think outside the loop patarimą ir pasiūliau į maršrutą būtinai įsitraukti Du Gia. O jie man papasakojo, kad Australijoje keliauti motociklu neįdomu, Naujojoje Zelandijoje be proto brangu, todėl vienas jau antrą kartą Vietname ant motociklo, kitas – pirmą kartą gyvenime, kaip aš. Pasimatavau Honda XR150L ir supratau, kad kitą kartą norėsiu keliauti juo. Pagrindinis pliusas, palyginti su Honda Winner X, tas, kad XR yra aukštesnis, vadinasi, mano 195 cm ūgiui patogesnis. Variklis tos pačios kubatūros (150 cm3), tik Winnerio viencilindris DOCH aušinamas skysčiu, o XR oru. Atrodo, koks skirtumas? Matyt, tik toks, kad ryte užvedus XR variklis gęsta, kol sušyla. Winneris turi 16 AG – keturiais arkliais daugiau už XR ir jo nuoma yra 30–40 % mažesnė. Šie du argumentai nugalėjo mūsų pokalbyje, kuris motociklas geresnis.

Ban Giocʼo krioklys padarė tokį įspūdį, kokio ir tikėjausi. Vaikščiojau 2 valandas nuo vienos vietos iki kitos, tada atgal – tikras gamtos stebuklas, neįmanoma atsižiūrėti! Pakilusi saulė ėmė stipriai kaitinti, bet nuo krioklio atslenkantys smulkūs vandens lašeliai smagiai gaivino. Būtų smagu išsimaudyti, bet aplink draudžiantys užrašai – pasienio ruožas su Kinija, maudytis negalima. Prie pat krioklio plukdančios valtys manęs nesuviliojo – mieliau grožėjausi vaizdais nuo kranto. Gal tik kiek liūdna, kad kitoje upės pusėje kinai taip suturistino prieigas prie krioklio, kad kalno šlaitas ėmė atrodyti ne kaip gamtos kūrinys, o kaip kinų statinys. Kinai ten pastatė peizažą darkantį pastatą, stiklinius apžvalgos tiltus, slenkantį taką ir dar kažin ką, kad kinų turistai galėtų patirti kvapą gniaužiančius Detianʼo krioklio (taip Ban Giocʼo krioklį vadina kinai) įspūdžius iš bet kokio kampo ar aukščio. Žiūrint iš Vietnamo pusės, kur krioklio teritorijoje tik nutiesti takeliai ir driekiasi ryžių laukas, krioklys atrodo gamtos dalis. Kai į akiratį pakliūva Kinijos statiniai, jie man atrodo panašūs į piktybinius auglius...

Apžiūrėjęs krioklius turėjau grįžti į Cao Bangʼą. Pasirinkau ne visą kelią važiuoti DT206, kaip atvažiavau, o šiaurinę kilpą per DT211 iki posūkio į Thung lung Nui Thung Na Ma. Internete mačiau, kad ten yra ežeras ir karstinis kalnas su anga. Ežero neradau, tik trumpa žole apaugusį slėnį su giliai įsiraususiu upeliu, bet uola su anga buvo. Išsiaiškinau, kad šis slėnis virsta ežeru prasidėjus pavasario liūtims, bet vanduo išdžiūsta vasaros pabaigoje. Tada slėnyje pastatomos palapinės, jose galima užsisakyti nakvynę ir dauboje su mistiškai atrodančia skylėta uola praleisti romantišką vakarą. Išties įspūdinga vieta, kurioje man valandos laiko neužteko. Tiesa, kai lyja lietus, ten romantikos lieka mažiau. Ir privažiuoti šlapiu keliu, manau, motociklu tampa neįmanoma. Jei sugalvosite ten važiuoti ir nakvoti, būtinai pasitikrinkite orų prognozę.

Į Cao Bangʼą grįžau dar su šviesa. Norėjau pernakvoti kitame viešbutyje kitoje miesto dalyje, nors An Homestay & Hostel, kur miegojau šeštadienį, man labai patiko. DH Homestay Cao Bang rezervuotą kambarį paprašiau pakeisti į 2 Eur brangesnį su milžinišku langu į upę ir balkonu (pigesnis kambarys už 10 Eur buvo be langų). Neapsirikau. Nuostabu pasėdėti balkone, kol leidžiasi saulė, žiūrėti į kabančiu metaliniu tiltu per upę važiuojančius motorolerius ir mintyse rikiuoti gražias mintis, kurias, jei suspėdavau, užsirašydavau bloknote.

Kai baigėsi antra Saigon skardinė ir visiškai sutemo, išėjau pasivaikščioti po vakarinį Cao Bangʼą. Kitaip nei prieš porą dienų, šeštadienį, dabar centrine gatve zujo motoroleriai ir kitas transportas. Bet lygiagrečiai centrinės gatvės yra gražiai įrengta pėsčiųjų krantinė su restoranėliais ir kavinėmis. Ten suvalgiau dubenį Pho Vit už 35K VND (1,40 Eur), atsivėsinau skardine Ha Noi alaus už 20K VND (0,80 Eur) ir pakartojau kojų masažą toje pačioje vietoje kaip šeštadienį. Rekomenduoju. Ypač gerai po dienos kelionės motociklu.